Kontaktai
Išradimą išbandė savo NT projektuose, neabejoja sėkme visoje Europoje
2025-01-14
Išradimą išbandė savo NT projektuose, neabejoja sėkme visoje Europoje

„ Prieš 7 metus įkurtos UAB „Koderus“ tikslas buvo sukurti naują patogią ir patvarią pastatų apšiltinimo-apdailos sistemą. Šiemet įmonė jau atidarė parduotuvę Lenkijoje, įrenginėja antrą gamyklą Vilniuje ir planuoja trečią, tik dar nežinia kurioje šalyje, o pajamas šiemet tikisi auginti 6 kartus.

Naujoji „Koderus“ medžiaga – šiltinimo medžiagos ir iš specialaus elastinio betono pagaminto apdailos sluoksnio vientisas sumuštinis, leidžiantis įrengti namo fasado apdailą ir apšiltinimą vienu veiksmu, itin paprastai ir greitai.

„Koderus“ įkūrėjas Edvardas Račevskis statybų versle dirba jau virš dešimt metų. Kartu su žmona Inga prieš 12 metų įkurta įmonė UAB „Rinvest“ užsiima NT projektų įgyvendinimu – nuo individualių namų iki kelių daugiabučių projektų.

Sprendė iškilusias problemas

„Produktas gimė dėl to, kad su fasadu yra nuolatinė problema. Pigios medžiagos tarnauja trumpai, garantija nespėja baigtis, o klientai jau rašo apie kilusias problemas. Klinkeris brangus, jį galinčių kokybiškai įrengti specialistų nėra daug, darbai brangūs. Todėl ieškojome kaip pakeisti įprastas medžiagas, kad fasadas būtų patvarus kaip klinkerio, o montavimas paprastas ir greitas“, – pasakoja E. Račevskis.

Kilo idėja tiesiog užlieti betoną ant šiltinimo medžiagos – putplasčio ar mineralinės vatos. Tačiau ją įgyvendinti nebuvo itin lengva.

„Mokslininkai mums sakė, jog mes niekada nepadarysime, kad betonas laikytųsi, kad būtų kaip mes norime. Bet man įdomūs tokie dalykai, nusprendžiau bandyti pats. Septynerius metus atlikome bandymus, investavome į medžiagas, žmones“, – pasakoja „Koderus“ vadovas.

Galiausiai atrastas iš septynių komponentų sudarytas betono mišinys, kuris leido pasiekti norimą rezultatą: apdailos sluoksnis prie šiltinimo medžiagos – tiek putplasčio, tiek mineralinės vatos – prisiklijavo tvirtai ir patikimai.

„Koderus” tekstūruotas betonas, sulietas su apšiltinimo sluoksniu. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Esame sertifikavę produktą Lietuvoje, jo atsparumo savybės ne prastesnės nei klinkerio. Šiuo metu vyksta sertifikavimo ES šalyse procedūros“, – pasakoja E. Račevskis.

Į naujos fasado šiltinimo ir apdailos sistemą bendrovė investavo apie 2 mln. Eur.

Išbandė savo projektuose

Pirmiausia gaminiai buvo išbandyti įgyvendinant „Rinvest“ projektus ir šiuo metu „Koderus“ plokštėmis jau apvilkti apie 100 pastatų.

Įsitikinus, kad šiltinimo-apdailos plokštės kokybė atitinka lūkesčius, pernai metų viduryje pradėta siūlyti plokštes įsigyti ir kitiems.

Šiuo metu kataloge yra 16 standartinių faktūrų padengtos plokštės, tačiau esant poreikiui galima sukurti ir unikalų raštą.

„Jei „Verslo žinios“ statysis sau pastatą, galime pagaminti visą fasadą su raidėmis VŽ. Arba bet kuo, ką sugalvosite“, – juokiasi „Koderus“ įkūrėjas.

Apdailos betonas liejamas ant bet kokio storio putplasčio ar mineralinės vatos plokščių, kurios vėliau klijuojamos ant fasado bei papildomai pritvirtinamos keliais varžtais. Jų tvirtinimui tinka bet koks tvirtas pagrindas.

Šviesių spalvų pigmentai gali būti įmaišomi į apdailos betoną, norint tamsesnių spalvų fasadą teks dažyti.

E. Račevskis neabejoja, kad produktas netruks užkariauti statybų aikšteles.

„Mano pagrindinis verslas yra projektų vystymas, tad aš žiūriu kaip vartotojas, ne kūrėjas. Mūsų fasado įrengimo kaina svyruoja apie 85 Eur/kv. m. Klinkerio įrengimo kvadratas kainuoja apie 150 Eur, ventiliuojamo fasado – apie 200 Eur. O kokybė ir vaizdas tie patys. Net ekonominis sumuštinis su tinku kainuoja nedaug pigiau nei mūsų siūlomas sprendimas“, – aiškina verslininkas.

Didelis „Koderus“ privalumas tas, kad fasadas, lyginant su kitomis sistemomis, įrengiamas labai greitai, nėra darbų sezoniškumo, o jo įrengimui nereikia specialių žinių ar įgūdžių.

„Gerus fasado sistemų meistrus surasti yra sunku, juos įrengiant reikia patirties. Šias plokštes naudoti gali minimalius statybos įgūdžius turintys žmonės, net ne statybininkai, o šeima, nusprendusi pati apsišiltinti namą“, – sako E. Račevskis.

Lenkija – tik pirma stotelė

Pasak jo, Lietuvoje „Koderus“ plokštės jau sulaukė nemažo susidomėjimo, pradėta žvalgytis į užsienio rinkas.

2024 metų pabaigoje duris atvėrė pirmasis „Koderus“ prekybos salonas Varšuvoje, šiemet šioje šalyje planuojama įkurti dar tris kituose miestuose.

Įėjimo į rinka kaina – apie 1 mln. Eur, tačiau dėl rinkos panašumo į Lietuvą „Koderus“ vadovas neabejoja sėkme.

„Lenkijoje kaip ir Lietuvoje statybų daug, o aukštos kvalifikacijos fasado specialistų trūksta, nes jie dirba kitose šalyse. Pigiai, greitai ir paprastai įrengiamas fasadas turės pasisekimą, jau dabar sulaukiame užklausų, nors aktyviau reklamuotis pradėsime tik šią savaitę“, – sako E. Račevskis.

Tolesnė plėtra planuojama į Vokietiją, Austriją ir Čekiją.

„Koderus” tekstūruotas betonas, sulietas su apšiltinimo sluoksniu. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Taip pat vyksta darbai ir Azijos rinkose. Pernai „Koderus“ dalyvavo statybų parodoje Dubajuje (JAE), šiuo metu vyksta pokalbiai su potencialiais klientais.

„Gali būti, jei preliminarios kalbos taps darbais, kad ten reiks net atskirą gamyklą statyti. Jiems reikalingos kokybiškos šiltinimo medžiagos apsisaugoti nuo karščio“, – kol kas nedaugžodžiauja R. Račevskis.

Šiuo metu „Koderus“ plokštės gaminamos Vilniaus pakraštyje įrengtoje gamykloje, vienos pamainos pajėgumai – 300 kv. m per dieną.

Jau šį pavasarį gamykla pradės dirbti dviem pamainomis, taip pat duris atvers ir nauja, dvigubai pajėgesnė gamykla.

Šiandien jau neabejojama, kad reikės trečios, dar didesnės gamyklos. Šiuo metu kuriama automatizuota „Koderus“ plokščių gamybos sistema, leisianti ne tik pagaminti daugiau, bet ir sumažinsianti gamybos kaštus.

„Kol kas dar nežinome, kur ją atidarysime. Jei viskas bus kaip planuojame, gal Lenkijoje. Bet ji bus automatizuota, kad žmogaus įsikišimas į procesą būtų minimalus“, – atskleidžia E. Račevskis.

Pernai „Koderus“ pardavimai nuo 735.000 Eur 2023-aisias pakilo iki daugiau kaip 1,2 mln. Eur, o šiemet tikimasi gauti apie 7 mln. Eur pajamų: 2,5 mln. Eur iš pirmosios gamyklos ir 4,5 mln. Eur iš naujos.“

Straipsnio šaltinis: „Verslo žinios“
Publikuota: 2025-01-11, 13:02
Autorius: Aidas Žiliukas
Nuotraukos: Vladimiro Ivanovo